Rekuperatoriaus paskirtis: 6 priežastys įsirengti
Rekuperatoriaus paskirtis: 6 priežastys įsirengti Laikais, kai naujų namų statybą ir renovacija jau praktiškai neatsiejamos nuo vėdinimo sistemos įrengimo, suprasti rekuperatoriaus teikiamą naudą – ypač svarbu. Tiesa ta, kad vėdinimo sistemą įsirengus su aukščiausos kokybės rekuperacine sistema, ji gali atnešti kur kas daugiau naudos nei tik švarus oras. Todėl šiame straipsnyje nusprendėme plačiau apžvelgti rekuperatoriaus paskirtis ir naudas, dėl kurių verta įsirengi rekuperacinę sistemą. 1) Mažesnės elektros sąskaitos Ar žinojote, kad įsirengę profesionalią rekuperacinę sistemą elektros energijos sąnaudas žiemos metu galite sumažinti net iki 50%? Vėdinimo sistemoje montuojamo rekuperatoriaus dėka, iš patalpų ištraukiamo, jau panaudoto oro šiluma yra perduodama į patalpas patenkančiam, švariam orui, tokiu būdu taupant elektros energiją. Tiesa tam, kad būtų užtikrintas maksimalus rekuperacinės sistemos efektyvumas, rekuperacinė sistema privalo būti pritaikyta konkrečioms patalpoms bei subalansuota tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad rekuperatoriaus elektros sąnaudos priklauso nuo daugybės faktorių, jas su nedidele paklaida galite susiskaičiuoti patys, įvedę svarbiausius duomenis. Q=V x delta t x 0,34 Q galia W (žemiau pateikiama daugiau informacijos) V oro kiekis m3/h delta t temperatūrų skirtumas °C 0,34 pastovi dedamoji, kuri sudaryta iš oro tankio (1,2), savitosios оro šilumos talpa (0,24) ir koeficiento kcal konvertavimui į W (1,163). Rekuperatoriaus elektros sąnaudų formulės paaiškinimas Pavyzdys: Sakykime, jog jūsų namui suprojektuotas oro kiekis vėdinimui yra 250 m3/h (tai yra “V”). Vidutinė metinė (ne šildymo sezono) lauko oro temperatūra Lietuvoje yra apie 6 laipsnius pagal Celsijų. Tai reiškia, kad norint į patalpas tiekti 20°C temperatūrą, lauko orą reikia pašildyti 14 °C (tai yra “delta t”). Sudėjus skaičius į formulę gauname: Q=250 x 14 x 0,34 = 1190 W – šis skaičius rodo, kad esant projektiniam oro kiekiui 250 m3/h ir norint jį pašildyti iki 20°C, reikia sunaudoti 1,19 kW energijos. Tačiau šiuo atveju taip pat reikėtų nepamiršti, jog namuose naudosime rekuperatorių, kuris grąžins nemažą dalį šilumos energijos. Tai, kokio efektyvumo yra rekuperatorius, nesunkiai sužinosite peržvelgę jo technines specifikacijas, tačiau įprastai aukštos kokybės rekuperatoriai pasižymi galimybe grąžinti iki 93% energijos ir 78% drėgmės. Šiam pavyzdžiui imame vieną dažniausiai pasitaikančių rekuperatoriaus variantų – rekuperatorių, galintį grąžinti apie 85 % šilumos. Apskaičiuojame energijos kiekį, kurį sutaupysime naudodami šį rekuperatorių: Qrekup = Q x rekuperatoriaus naudingumas Qrekup = 1190 x 0,85 = 1011 W – tai yra sutaupytas energijos kiekis. Belieka apskaičiuoti energijos kiekį kurį papildomai sunaudosime patalpų šildymui: Qporeikis = Q – Qrekup; Qporekis = 1190 – 1011 = 179 W – prarastas energijos kiekis (tie patys 15 %). Kaip matome, sutaupome tikrai daug. Norint sužinoti metines išlaida, kurias teks skirti vėdinimui, skaičiuojame metinį energijos kiekį Wh, reikalingą oro pašildymui iki 20°C. Qsum = Qporeikis x 365 x Tveikimas Qporeikis – prarastas šilumos kiekis (mūsų atveju 179 W); Tveikimas – rekuperatoriaus veikimas valandomis per parą. Sakykime, kad projektinį oro kiekį naudosime 12 valandų per parą, 365 dienas per metus. Qsum = 179 x 365 x 12 = 784020 Wh arba 784 kWh – per metus reikalingas energijos kiekis. Jį daliname iš 12 mėnesių ir gauname, kad naudojant rekuperatorių oro pašildymui per mėnesį vidutinškai reikės apie 65 kWh. Tai yra vidutinis skaičius, kuris žiemą išauga, o vasarą sumažėja. Tačiau tai dar nėra galutinis, vėdinimo sistemos sunaudojamas elektros energijos skaičius, nes svarbu priskaičiuoti ir elektros energijos kiekį, reikalingą ventiliatorių darbui. Šiuos skaičius rasite prie kitų įrenginio techninių specifikacijų. 2) Išskirtinai švarus oras Profesionaliose vėdinimo sistemose montuojami rekuperatoriai pasižymi ir naujos kartos filtrais, leidžiančiais užtikrinti dar švaresnį, per vėdinimo sistemą į patalpas patenkantį orą. Galime patikinti, jog inovatyvūs filtrai užkerta kelią net ir smulkiausių dulkių patekimui į patalpas ar vėdinimo įrenginį. Šių filtrų rėmai yra pagaminti iš kietos, drėgmei nepralaidžios medžiagos, o pats filtras iš modernios, sintetinės, dviejų sluoksnių filtravimo medžiagos, užtikrinančios ne tik aukštą filtravimo efektyvumą, bet ir mažesnį oro pasipriešinimą (tokiu būdu filtravimo metu sunaudojama mažiau elektros energijos). 3) Optimali patalpų drėgmė Atsižvelgiant į tai, jog dėl užimto gyvenimo būdo laiko, kurį galime praleisti gryname ore, randame vis mažiau, optimali patalpų drėgmė tampa svarbi ne mažiau nei švarus patalpų oras. Būtent dėl šios priežasties vis didesnį populiarumą įgauna rekuperacinės sistemos su entalpijos – drėgmės grąžinimo funkcija, kurios padeda namuose palaikyti optimalią drėgmę mažiausiomis elektros energijos sąnaudomis. Šios rūšies rekuperatoriai pasižymi paprasčiausiu veikimo principu: šilumokaityje tarp plokštelių priešpriešiniais srautais teka oras – kas antrame tarpe teka šiltas, ištraukiamas iš patalpos oras, o per kitus tarpus teka šaltas lauko oras. Į patalpą patenkantis oras yra pašildomas naudojant tik išmetamo oro šilumą, o tuo pat metu jam perduodama ir drėgmė iš jau panaudoto oro. Ne paslaptis, jog netinkamas drėgmės lygis namuose lemia ne tik mūsų savijautą ir produktyvumą, jautresniems žmonėms dėl šios priežasties ne retai išsivysto ir įvairūs kvėpavimo takų sutrikimai, kuriuos bandoma gydyti vaistais, nepašalinant ligų simptomus sukeliančios priežasties. Atsižvelgiant į tai, jog vėsesnio klimato šalims, o kartu ir Lietuvai, būdingu ilgu šildymo periodu patalpose oras yra dažnai per sausas, žiemos metu namuose yra įprasta naudoti papildomus oro drėkintuvus. Tačiau, pasirinkus šilumokaitį su entalpijos funkcija, rekuperatoriaus paskirtis tampa dar visapusiškesnė. Šilumokaityje su entalpijos funkcija yra speciali membrana, kurios pagalba vandens garų molekulės juda iš drėgnesnės membranos pusės į sausesnę. Membranos struktūra taip pat užkerta kelią sklisti įvairiems teršalams ir kvapams iš vieno oro srauto į kitą. Remiantis specialistų rekomendacijomis, optimali namų patalpų drėgmė turėtų siekti nuo 45 iki 60 procentų, todėl atsakyti į klausimą, ar jūsų namuose drėgmės lygis yra tinkamas, nesunkiai padės įsigytas specialus, patalpų drėgmei matuoti skirtas prietaisas. Vis dėlto, kad namuose oras yra per sausas, nesunkiai suprasite ir labiau atkreipdami dėmesį į kasdien pasitaikančias situacijas. Pavyzdžiui, pirmasis ženklas, kad namuose esančiame ore trūksta drėgmės, galėtų būti dažni statiniai elektros krūviai, kuriuos pajaučiate liesdamiesi prie įvairių paviršių. Drėgmės trūkumą galite pastebėti ir atidžiau apžiūrėję baldus iš medžio drožlės plokščių ar dažytus paviršius, nes įvairūs jų įtrūkimai taip pat rodo sumažėjusią oro drėgmę. Ne mažiau aiškus signalas yra ir neįprastai sausėjanti mūsų pačių oda. 4) Didesnis namų naudingumo koeficientas Vis dar dažnai iš savo klientų girdime klausimą – ar rekuperatorius privalomas naujos statybos namams? Tiesa ta, jog nėra taisyklės, kuri įpareigotų savo naujuose namuose būtinai įsirengti vienokią ar kitokią rekuperacinę sistemą. Tačiau, sparčiai kylant energetinio efektyvumo reikalavimams, profesionalios rekuperacinės sistemos įsirengimas tiesiog tampa vienu iš paprasčiausių būdų užtikrinti, kad būstas pastaruosius reikalavimus atitiktų. Todėl rekuperatoriaus paskirtis aukšto energetinio